Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Istorija>Rašto raida
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Rašto raida

  
 
 
123456789
Aprašymas

Rašto kilmė ir jo raidos pakopos. Raštas ir knyga senovės Egipte. Raštas ir knyga Mesopotamijoje. Senovės Europos tautų rašto sistemos. Senovės rašto sistemos iššifravimas. Fonetinis raštas. Rašto raidos chronologija.

Ištrauka

Raštas dažniausiai apibrėžiamas kaip kalbos grafiška fiksacija tam tikrais sutartiniais ženklais, kurios tikslas išlaikyti kalbos turinį ilgesniam laikui. Dar trumpiau raštą galima apibrėžti kaip mintis arba kalbą fiksuojančių ženklų visumą.
Rašto atsiradimą ir plitimą įtakojo besiplečiančios žmogaus žinios apie pasaulį. Anksčiau žmogus visas savo sukauptas žinias saugodavo atmintyje ir perduodavo jas žodiniu pavidalu, vėliau, atsiradus raštui, jas buvo galima išsaugoti vėlesnėms kartoms. Pagrindinės rašto funkcijos – komunikatyvioji (bendravimo, žinių perdavimo) ir mnemotechninė (įsiminimo).
Prielaidos raštui atsirasti susidarė ilgame kalbos raidos procese, kai susiformavo pagrindinis žodyninis fondas, kalbos struktūra ir žmogaus sugebėjimas abstrakčiai mąstyti. Atsiradęs raštas pradėjo veikti ir kalbą, suteikė jai didesnį atsparumą ir stabilumą.
Ne iš karto žmogus išrado tobulą rašto sistemą, kuria dabar naudojamės. Todėl pirmykštėse žmonių visuomenėse yra daugybė primityvaus "rašto" tipų ir sistemų, dažniausiai neturinčių jokių giminystės ryšių su mūsų dabartiniu raštu.
Žinioms perduoti pirmykščiai žmonės plačiai vartojo įvairius daiktus, simbolizuojančius tam tikras sąvokas ar net mintis. Tai vadinamasis daiktaraštis. Pavyzdžiui, norėdama paskelbti karą, viena gentis siųsdavo kitai genčiai strėlę arba kardą.
Pirmykštėse tautose buvo paplitęs ir vadinamasis mazgaraštis. Pavyzdžiui, skaičiavimo virvutės buvo naudojamos kaip kalendorius: išvykdamas į tolimą kelionę, vyras žmonai palieka virvutę su mazgais; kiek mazgų, tiek dienų jis planuoja praleisti kelionėje.
Kai kurios indėnų tautelės, tobulidamos mazgaraštį, pritaikė jį gana sudėtingam turiniui perduoti. Tai vadinamasis kipu raštas, kurį vartojo Pietų Amerikoje senos kultūros indėnai – inkai. Prie pagrindinės storesnės virvutės tam tikra tvarka jie pritvirtindavo plonesnes įvairių spalvų virvutes, siūlelius, skudurėlius. Kiekviena spalva simbolizuodavo kokią nors sąvoką, savo reikšmę turėjo virvutės storumas ir ilgumas, mazgų skaičius. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-12
DalykasIstorijos referatas
KategorijaIstorija
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5
Dydis14.43 KB
AutoriusMiegapele
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/Dėstytojasdoc. A. Navickienė
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasKomunikacijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Rasto raida [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • doc. A. Navickienė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą