Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Istorija>Rytų Pabaltijo šalių tarptautinė padėtis 1918-1922 metais
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Rytų Pabaltijo šalių tarptautinė padėtis 1918-1922 metais

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Baltijos šalių tarptautinė padėtis po karo. Išvados.

Ištrauka

1918 metais lapkričio mėnesį baigėsi Pirmasis pasaulinis karas, pats kruviniausias ligtolinėje žmonijos istorijoje. Laimėjusių šalių gyventojai džiaugėsi pergale ir reikalavo užkirsti kelią naujai negandai. Kokia bus pasaulio tvarka po karo, turėjo nutarti Taikos konferencija prasidėjusi Paryžiuje 1919 m . sausio 18 d. Joje dalyvavo atstovai iš 32 valstybių., kariavusių su Vokietija bei jos sąjungininkėmis ar tik paskelbusių joms karą. Baltijos šalys po karo turėjo didelių ambicijų bei norų atgauti nepriklausomybę. Tai žinoma nebuvo paprasta pasiekti žinant padėtį tarp karą laimėjusių valstybių, kurių požiūris į Lietuvą, Latviją bei Estiją skyrėsi.
Visgi po I - ojo pasaulinio karo Europos žemėlapis pasikeitė - valstybių skaičius padidėjo. Naujų valstybių atsiradimas davė Europai naują politinį veidą. Žinoma valstybių susikūrimas, ar nepriklausomybės atgavimas buvo didelis žingsnis tų šalių istorijai, tačiau pačiam Europos žemynui tai labiau turėjo neigiamą aspektą. Pirmasis pasaulinis karas turėjo rimtų padarinių Europai. Visų pirma tai didžiulės žmonių aukos, kare žuvo apie dešimt milijonų gyventojų, dar dvigubai daugiau sužeista. Įvyko reikšmingi ekonominiai pokyčiai. Europa iš karo išėjo labai nusilpusi. Prie žmonių aukų prisidėjo didžiuliai materialiniai nuostoliai, kurių dydis siekė šimtus milijardų frankų. Baltijos valstybės nebuvo tiesioginės karo dalyvės, jomis buvo tarsi naudojamasi, tačiau ir jose buvo patirti didžiuliai nuostoliai. Žmonių trėmimai bei sunki finansinė būklė buvo prastas faktorius besikuriančioms nepriklausomoms valstybėms.
Iš trijų Baltijos valstybių 1918 metais pirmieji nepriklausomybę paskelbė Lietuviai, sekantys buvo Estai ir galiausiai Latviai. Tikroji nepriklausomybė neatėjo iškart. Teko dėl jos pakovoti ir pasistengti įrodyti, kad esame verti būti nuo niekieno nepriklausomi. Ypač to nenorėjo pripažinti rusai, lenkai.
Tarpukario laikotarpis visoje Europoje buvo gana sudėtingas valstybių tarpusavio santykių atžvilgiu. Vyravo įvairios nuotaikos : nepasitenkinimas Taikos konferencijos nutarimais, naujų valstybių siekis būti pripažintomis. Didžiosios Europos valstybės neteko dominuojančio vaidmens ekonomikos srityje. Žinant tolimesnę istorijos tąsą po Pirmojo pasaulinio karo ir kokie buvo svarbūs valstybių tarpusavio santykiai, norėtųsi bent iš dalies peržvelgti Baltijos šalis. Šiuo referatu bandysiu apžvelgti Baltijos šalių santykį su užsienio valstybėmis, ir būtent kaip kitos šalys orientuojasi į jas: ar tai tiesiog maži žemės lopinėliai žemėlapyje neverti nei dėmesio nei pagarbos ar svarbūs nauji dariniai? Rusijos įtaka ir vaidmuo šiuose procesuose yra neišvengiamas.
Žinoma karo padarinius pajuto ir Baltijos valstybių pramonė. Tai buvo neišvengiama visai Europai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-01-16
DalykasIstorijos referatas
KategorijaIstorija
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis19.54 KB
AutoriusPetras
Viso autoriaus darbų7 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasGrodis
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasIstorijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Rytu Pabaltijo saliu tarptautine padetis 1918 1922 metais [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Grodis
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą