Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Istorija>Pabėgėliai (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pabėgėliai (2)

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Tarptautinės apsaugos istorija. Pabėgėlių padėties kitimas bėgant dešimtmečiams. Po antrojo pasaulinio karo. Žvilgsnis į trečiojo pasaulio šalis. Pasakojimai: kodėl mes išvykome. Kas nėra pabėgėlis. Kas yra prieglobsčio prašytojas. Kodėl bėgama. Pabėgėlių problemos sprendimas. Kas yra JTVPK. Kas yra pabėgėlių stovykla. Kiek pasaulyje yra pabėgėlių. Kas tie pabėgėliai. Kas yra savanoriška repatriacija. Kas rūpinasi pabėgėlių klausimais tarptautiniu mastu. Kai kurie pagrindiniai tarptautiniai dokumentai, turintys įtakos pabėgėlių ir žmogaus teisių politikai.

Ištrauka

Pabėgėlis – tai asmuo, persekiojamas dėl rasės, tikėjimo, socialinės padėties, tautybės ar politinių įsitikinimų. Persekiojimo priežastys turi būti asmeniškos. Pabėgėlis negali grįžti į savo šalį, kol padėtis ten nepasikeičia.
Prieglobsčio sąvoka, kilusi iš graikų žodžio asylon – nepažeidžiamas, egzistuoja mažiausiai 3500 metų. Po 250000 prancūzų protestantų hugenotų, kuriuos vėliau priglaudė įvairios šalys, pabėgimo 1685 m. Europoje susiformavo šiuolaikinė prieglobsčio samprata. Po 1789 m. Prancūzijos revoliucijos pradėjo ryškėti pabėgėlių, siekiančių išvengti politinio, o ne religinio persekiojimo, kategorija.
Persekiojimų, tremčių, masinių sienų perėjimų, pabėgėlių – visada būta. Tik XX a., kai Europa pergyveno karus, migracija įgavo politinį aspektą. Pasikeitimai prasidėjo dėl Pirmojo pasaulinio karo, anksčiau kilusios Balkanų krizės, bei dviejų 1917 m. Rusijos revoliucijų. Po krizių ir karo milijonai Europos gyventojų turėjo palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio kitur.
1910 m. dar nebuvo įkurta jokia oficiali pabėgėlių pagalbos organizacija. Šimtams tūkstančių žmonių padėjo humanitarinės organizacijos, pavyzdžiui, Raudonasis Kryžius. Jos pagerino situaciją, bet iš esmės išspręsti problemos neturėjo jokių galimybių. Reikėjo naujų būdų. Atsirado būtinybė pradėti bendradarbiauti vyriausybėms, nes ši našta vienai valstybei jau buvo per sunki.
Jungtinių Tautų Organizacijos pirmtakė Tautų Sąjunga įkurta netrukus po karo, 1919 metais. Tautų Sąjunga buvo tik valstybių sąjunga. Ji neturėjo mechanizmo, kuris leistų spręsti pabėgėlių problemą. 1921 m. rugpjūtį, praėjus dvejiems taikos metams, humanitarinės organizacijos surengė šią temą nagrinėjančią konferenciją. Joje nuspręsta paskirti Sąjungos specialųjį pasiuntinį, kuris rūpintųsi pabėgėlių problemomis. Juo tapo norvegų mokslininkas ir diplomatas Fritjofas Nansenas. Šis paskyrimas galėtų būti laikomas pirmuoju bandymu įkurti tarptautinę instituciją, kuri spręstų Europos pabėgėlių problemą.
1922 m. Nansenas atkreipė dėmesį į vieną iš svarbiausių trūkumų: po karų daugelis pabėgėlių buvo praradę tėvynę ir dėl to neturėjo oficialių dokumentų. Todėl netrukus po Pirmojo pasaulinio karo buvo įvesta speciali asmens kortelė, vadinamasis Nanseno pasas, kuris suteikė galimybę tūkstančiams pabėgėlių grįžti namo arba apsigyventi kitoje šalyje. Pasą pripažino 52 šalys, o vėliau jis buvo pakeistas dabar galiojančiu kelionės dokumentu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-09-11
DalykasIstorijos referatas
KategorijaIstorija
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis14.9 KB
Autoriusieva
Viso autoriaus darbų9 darbai
Metai2003 m
Klasė/kursas10
Mokytojas/DėstytojasLiesytė
Švietimo institucijaKauno "Santaros" gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pabegeliai (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Kauno "Santaros" gimnazija / 10 Klasė/kursas
  • Liesytė
  • 2003 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą