Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Istorija>Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) rankraštinės knygos menas iki spaudos atsiradimo
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) rankraštinės knygos menas iki spaudos atsiradimo

  
 
 
12345678
Aprašymas

Įvadas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) rankraštinės knygos istorija. Rankraščių atsiradimo priežastys. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) rankraštinės knygos menas. Išvados.

Ištrauka

Rankraštinė knyga daug sako apie lietuvių kultūrinį gyvenimą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Šių knygų pagalba atskleidžiama ne tik to meto istorija, bet ir rašto svarba, lietuvių literatūrinės kultūros supratimas ir knygų apipavidalinimo menas. Nurodoma kaip augo rašto svarba Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK), kada ir kaip įsigalėjo popierius, kokia buvo pastarojo kokybė ir pan. Aprašoma knygų išvaizda, jų apipavidalinimo menas. Kaip buvo įrišamos knygos? Kokios spalvos raštu buvo rašomi inicialai? Taip pat keliami ir kiti klausimai: Kokiu šriftu rašytos rankraštinės knygos? Kas jas apipavidalindavo? Kur jos saugomos? Į šiuos klausimus atsakoma naudojantis L. Vladimirovo "Knygos istorija", D. Kauno "Lietuviškoji knyga", V. Biržiškos "Senųjų lietuviškų knygų istorija", J. Lebedžio "Senoji lietuvių literatūra" ir kita literatūra. Taip pat informacija pateikiama ir iš dviejų internetinių svetainių puslapių, kurių adresai yra pateikti paskutiniąjame puslapyje, naudotos literatūros sąraše.
Knyga kiekvienos tautos istorijoje atlieka ypatingą vaidmenį ir turi didžiulę reikšmę jos egzistavimui ir vystymuisi. Spausdintinės knygos kaip tokios Lietuvos totoriai neturėjo. Savo bendruomenės poreikiams tenkinti jie ištobulino rašytinę tradiciją. Lietuvos totorių literatūrinė kūryba, būdama hermetiško pobūdžio, per savo gyvenimą laiką XVI-XX a. tik keletą kartų viešai pasireiškė, paskelbdama apie savo egzistavimą. Prie žinomų tokių veikalų priskiriami anatominės autorystės traktatas Risale-Tatari-Lech ir spausdintiniai veikalai – Azulevičiaus Totorių apologija [1630] ir J. Sobolevskio Wyklad wiary machometanskiej czyli islamskiej wyjęty z częsci Koranu i przykazan praroka chadisiem zwanych [1830].
Į Lietuvos totorių rankraštines knygas specialistai atkreipė dėmesį dar XIX a. vid. Tačiau išsamios ir kryptingos studijos prasidėjo tik XX a. antroje pusėje, profesoriui Antoniui Antonovičiui išleidus monografiją 1968 metais. Išjudinus turtingus Rytų kultūros klodus, buvo imamasi grafinės, tekstologinės ir teminės rankraščių analizės.
Šiuolaikiniuose rankraštinės Lietuvos totorių tradicijos tyrimuose galima aptikti darbų, skirtų vienoms ar kitoms su tyrimo objektu susijusioms problemoms, tačiau pasigendama šaltinių publikacijų su išsamiais komentarais ir nuoseklaus tekstų tyrimo. Vis dar neatsakyta į klausimus dėl šių rankraščių šaltinių, jų vertėjų, perrašinėtojų, jų lokalizacijos. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-07-14
DalykasIstorijos referatas
KategorijaIstorija
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai6 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis16.79 KB
Autoriuslinnutia
Viso autoriaus darbų43 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasSibrian
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes (LDK) rankrastines knygos menas iki spaudos atsiradimo [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Sibrian
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą