Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Istorija>Kultūros paveldas (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kultūros paveldas (2)

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647484950515253545556575859606162636465666768697071727374
Aprašymas

Paveldosaugos prielaidos: antropologinė ir civilizacinė paveldo perspektyvos. Paveldo identifikavimas: apsaugos objektai ir subjektai. Kolektyvinės atminties politika. Kultūros paveldas ir ideologinės paradigmos. Paminklas "paveldo" viešpatavimo epochoje. Paveldosaugos aksiologija. Vandalizmo fenomeno tipologija. "Klasikinės paveldosaugos teorijos. Šiuolaikiniai kultūros vertybių apsaugos ir vadybos principai. Integraliosios paveldosaugos ypatumai. Paveldo interpretacijos fenomenas. Paveldas kaip neoficialus mokymas. Archeologinio paveldo apsauga ir interpretacija. Paveldo industrija. Svetimo" paveldo interpretacijos problemos. Industrinis paveldas ir ekomuziejai. Teminiai parkai kaip praeities simuliaciaja. Europietiškoji paveldo perspektyva. Istorinis miestas ir kultūros globalizacija. Paveldosaugos paradigmos.

Ištrauka

Europos siekis kurti supranacionalines politines struktūras skatina persiorientuoti nuo nacionalinio paveldo, kuriuo remiasi nacionalinės valstybės, prie supranacionalinio europinio paveldo, besiremiančio vietiniais paveldais. Tokiu būdu tikimasi, kad šiuolaikiškas kultūros vertybių apsaugos ir panaudos organizavimas gali būti naudingas kultūrinės, socialinės ir regioninės įvairovės išlaikymu.
Pagal J. Bučą, palikimas - ką mums praeitis palieka, paveldas - ką mes iš praeities pasiimame ir naudojame kaip savastį, o kultūros paveldo vertybės - ką mes iš kultūros paveldo atsirenkame patys naudoti ir išsaugoti ateičiai. "Palikimas" ir "paveldas" – tai ne alternatyvos, o vientiso istorinio proceso sudėtinės dalys. Iki XX a. 7-8 dešimtmečio Europoje šios sąvokos mažai tevartotos, nes pakako "kultūros paminklo" termino, kuris buvo suvokiamas kaip vientisa reikšmingiausiu konkrečios valstybės meno ir architektūros istorijos objektų kolekcija, kruopščiai išdėliota pagal stilius ir epochas. Maždaug prieš šimtmetį išryškėjo nauja reikšmė, pagal kurią paminklas yra kiekvienas kūrinys, turintis būdingų kuriai nors epochai liekanų. Vėliau ši sąvoka išgryninta istorinės vertės aspektu, pagal kurią paminklas – tai praeities liekana. Remiantis tokiu apibrėžimu išskiriami "paminkliškumo" kriterijai: 1) objekto amžius (kuo senesnis, tuo geriau); 2) meniškumas. Vertybiškumą nusakė du esminiai požymiai: 1) istorinis informatyvumas (istorinė – dokumentinė arba mokslinė vertė); 2) formos brandumas (meninė vertė). Paminklais imta laikyti ne tik praeities, bet ir dabarties brandžiausių formų tvarinius. XX a. antroje pusėje, ypač priėmus Venecijos chartiją, "paminklo" sąvoka labai išsiplėtė ne tik "teritoriškai, bet ir struktūriškai".
Kitaip nei "paminklas", "paveldas", remiantis bet kuriuo labiausiai paplitusiu sąvokos apibrėžimu, visu pirma nurodo į perdavimo-perėmimo veiksmą, praeities ir dabarties kartų ryšių tęstinumą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2011-07-04
DalykasIstorijos konspektas
KategorijaIstorija
TipasKonspektai
Apimtis78 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5
Dydis2.24 MB
AutoriusAnonimas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2008 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kulturos paveldas (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Konspektai
  • 78 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą